Padėk sau… priimti iššūkius

Rugsėjo pabaigoje nuėjau į banką atsiimti pagaminto studento pažymėjimo. Darbuotoja, matyt, ilgokai buvo išėjusi, nes prie jos stalelio šurmuliavo nekantraujančių studentų būrelis. Dauguma sustojome į vieną eilę, tačiau jauna porelė nutarė atsistoti priešingoje stalelio pusėje. Pastebėjusi, kad eilė juda, o į juos niekas nekreipia dėmesio, mergina ėmė nepatenkinta burbėti. Kai prie stalelio priėjau aš ir banko darbuotoja pasilenkė ieškoti mano bilieto, mergina iškošė: „penkiasdešimt metų, o dar sugalvojo mokytis“. Teisybę pasakius, tikslios žodžių tvarkos neprisimenu, bet labai gerai atsimenu jausmą, kuris tuo metu mane persmelkė. Man tereikėjo pasukti galvą, juk mergina stovėjo visai šalia, ir ką nors atsakyti, bet aš susilaikiau. Meluočiau, jei sakyčiau, kad manęs jos žodžiai nepaveikė. Paveikė, tačiau kitaip, nei tikėjosi jų autorė.

Važiuodama namo iš troleibuso išlipau keleta stotelių anksčiau, kad galėčiau pamąstyti. Banke išgirsti žodžiai mane užgavo, bet nei mano požiūriui į mokslą, nei tolesniam gyvenimui įtakos tikrai neturės. Tuo metu aš mąsčiau apie tuos, kuriuos gatvėje išgirstas žodis gali visiškai sugniuždyti.

Įsivaizduokite vaiką, kuris gimė su negalia ir negali vaikščioti. Ir štai milžiniškų savo, tėvelių ir medikų pastangų dėka, kęsdamas sunkiai žodžiais nusakomą skausmą, vaikutis pradeda vaikščioti. Jo žingsniai yra nedrąsūs, lėti ir, žinoma, šiek tiek kreivoki. Bet vaikui tai didžiulis pasiekimas: jis gali vaikščioti! Ir štai eina pro šalį koks nors intelekto nesužalotas žmogus ir lepteli šaižią pašaipą…

Labai tikėtina, kad mūsų visuomenėje tokių žeminančių „komplimentų“ mažasis didvyris per savo gyvenimą išgirs begalę: darželyje, mokykloje, kieme, gatvėje… Kaip manote, ar jam užteks jėgų sukandus iš skausmo ir nevilties dantis toliau atlikinėti fizinius pratimus ir, kas dar svarbiau, sugebėti pamilti save kitokį?

Jei tau kada pasitaikys tapti patyčių objektu, neskubėk daryti blogų išvadų apie save. Kitų nuomonė nepadaro tavęs blogesniu, nei esi. Tai ne tavo, o pašaipūnų galvose trūksta varžtelių. Tai jiems teks atidirbti už surinktus blogos karmos taškus.

Atmink, niekas nenutinka šiaip sau. Jei tau gyvenime teko didžiulis iššūkis, vadinasi tu esi pakankamai stiprus jį įveikti.

Padėk sau… priimti iššūkius.

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *