Padėk sau… ieškoti atsakymų

Pastaruoju metu jaučiuosi taip, lyg mano galvoje nebebūtų likę laisvos vietos. Lyg ir bandau pasidėti ten kokią svarbią mintį, tačiau ji akivaizdžiai nebetelpa ir pačiu reikalingiausiu metu ji iš ten išgaruoja. Vieni sako, kad tai dėl nenuspėjamų šiųmetės vasaros orų (tai karštis skrudina, tai liūtys iki paskutinio siūlelio skalauja), kiti gi – kad metas atostogoms. Bet, kaip pasakytų Malderis iš X failų: „tiesa slypi kažkur anapus“.

Dabartinis laikmetis išsiskiria begaline informacijos gausa. Ji braunasi į mūsų gyvenimą iš visų pageidaujamų ir nepageidaujamų šaltinių. Ir, kas keisčiausia, ta informacija neretai būna net labai prieštaringa.

Jau nuo seno visi medikai ir net jiems prieštaraujantys tarpusavyje sutaria, kad vanduo – gyvybės šaltinis, kuris išplauna iš organizmo toksinus ir drėkina odą. Tačiau staiga vienas garbus daktaras per televiziją visai tautai ima ir pareiškia, kad abi tiesos, kurias ir aš iki šiol autoritetingai porinau savo klientams, tėra mitas. Arba tas užburtas ratas su skiepais. Vieni liepia skiepytis, nes, girdi, tik skiepų pagalba žmonijai pavyko išnaikinti baisias ligas. Kiti gi siūlo prasikrapštyti akis, kad pamatyčiau kiek naujų ligų tie „žmonijos gelbėtojai“ su savimi atsinešė. Tai kurie gi iš jų teisūs?

Mano nuomone, didžiausias pavojus, slypi tame, kad mes įpratome klausti ir, kas dar blogiau,  klausyti kitų nuomonės. Atsakymų į visus klausimus stengiamės ieškoti visose įmanomose vietose, tik ne savyje. Galbūt mūsų pasąmonė seniai turi mums taip reikalingą informaciją ir mėgina ją perduoti minčių, emocijų ir net fizinių pojūčių pagalba, tačiau mes jos paprasčiausiai negirdime. Arba taip nepasitikime savimi, kad net ir girdėdami ignoruojame.

Kaip moko Rytų išmintis, kiekvienas iš mūsų esame motulės gamtos dalis. Mūsų kūnai turi gebėjimą gydyti save, o sielai yra duotas prigimtinis žinojimas. Tik tam, kad pamatytume, išgirstume, pajaustume ir suprastume, reikia nors kartais atsiriboti, išsivalyti mintis (žinoma, nepakenktų ir kūną) ir pabūti tuščiu indu. Kaip į pilną ąsotį neįmanoma įpilti vandens, kad ir koks gydantis jis būtų, taip ir negatyvo, streso ir amžino skubėjimo sukeltų minčių spiečiaus neįmanoma papuošti gaiviomis mintimis, kad ir koks guru mums jas būtų atskleidęs.

Jei ir tave kartais kamuoja perkrauto kompiuterio sindromas – sustok. Pabūk vienas pats. Tyloje. Čia ir dabar. Pamėgink aplinkinių garsų maišalynėje išgirsti save. Įsiklausyk. Net neabejoju, kad sužinosi apie save daug naujo. Patikėk, tu esi pats didžiausias savo gyvenimo ekspertas. Neieškok atsakymų išorėje, jie slypi tavo viduje. Tau tereikia tik išmokti juos pasiekti.

Padėk sau… ieškoti atsakymų.

 

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *