Padėk sau… išgyventi egzaminus

Šįryt pusryčiaudama įsijungiau TV, kad prablaškytų besikaupiantį minčių spiečių. Kai klausausi (dažniausiai klausau TV, o ne žiūriu) kieno nors kito minčių, savosios šiek tiek nurimsta.
Į mane prabilo Labo ryto laidos vedėjai iš svečio teisėmis dalyvaujančios psichologės mėginantys išgauti praktinių patarimų egzaminų kamuojamiems abiturientams ir, ypač, jų tėveliams.

Nesu psichologijos ekspertė, tačiau atsakymai į užduotus klausimus mane nuvylė. Pasakymai, kad abiturientai jau suaugę ir turi būti pakankamai pasirengę, kad jie laikė bandomuosius egzaminus ir dėl to turėtų nejausti panikos, kad tėvai patys sukelia vaikui stresą persistengdami su patarimais ir pagalba, kad „neišlaikius egzamino gyvenimas tęsiasi ir jis yra gražus“ man pasirodė labai jau teoriniai ir be jokios praktinės naudos. Iš patirties (teko būti ir abituriento ir jo mamos kailyje) žinau, kad vadovėliuose užrašytos tiesos gyvenime yra kur kas sunkiau išgyvenamos.

Kaip gali nepanikuoti abiturientas, kuris egzamino metu patenka į griežto režimo aplinką (kartais net ne savo mokykloje), kurioje sutinkamas akmeniniais veidais apsiginklavusių pedagogų, atpažįstamas tik pagal asmens dokumentą, turi rašyti tik su vienodos spalvos tušu ir, kas ypač svarbu, pataikyti atsakyti į klausimus taip, kad patiktų darbą taisysiantiems „ekspertams“.

Egzaminas jau seniai nebėra tikrasis žinių patikrinimas. Jei jaunas žmogus, nuo pat pirmos klasės buvęs pirmūnu, neišlaiko brandos egzamino, ką tai rodo? Kad jaunuolis visus metus apsimetinėjo gudruoliu, kai iš tikrųjų toks nėra?

Manau, nesuklysiu pasakiusi, kad visa mūsų švietimo sistema, ir egzaminų organizavimas tame tarpe, yra tik absurdo teatras. Skirtumas tik tas, kad, nepaisant prastos režisūros, mes esame priversti jame dalyvauti. Tačiau vis tiek tai tik teatras.

Kiekvienas iš mūsų yra kur kas daugiau, nei kažkoks „ekspertas“ gali įvertinti. Kūrybiškumo ir unikalumo neįmanoma išmatuoti. Kiekviena nauja jaunų žmonių karta yra kur kas laisvesnė ir kūrybiškesnė nei jos pirmtakai, kad ir kaip pastariesiems būtų sunku tai pripažinti. Tik šioms savybėms reikia padėti atsiskleisti.

Jei tau (ar tavo vaikui) nepavyko suvaidinti kažkieno surežisuotame spektaklyje – nenusimink. Gal režisieriui nepavyko atskleisti tavo tikrojo talento, o gal įdėjai per mažai pastangų teksto mokymuisi arba šiandien tiesiog ne tavo diena. Juk dėl to tu staiga netapai blogesniu, nei buvai iki šiol. Atmink, tu esi daugiau, nei švietimo sistema geba išmatuoti. Neleisk jai tavęs sustabdyti. Apsidairyk, kai vienos durys užsidaro, dažniausiai atsidaro kitos. Jei ne, gal liko praviras langas? Išdrįsk praverti jį ir pamatysi, kad gyvenimas iš tikrųjų yra kur kas didesnis ir gražesnis, nei tu iki šiol galėjai įsivaizduoti.

Padėk sau… išgyventi egzaminus.

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *