Padėk sau… išgyventi dabarties akimirką

Kartais gyvenimo tempas tiesiog varo į neviltį. Lapeliai su būtiniausių darbų sąrašais užpildę monitoriaus rėmus ir nugulę stalą jau ima grėsmingai rikiuotis ant sienos. Laisvalaikis vis trumpėja arba, dar blogiau, jo metu vis dažniau atsliūkina bauginančios mintys apie gresiančius ”dedlainus“.

Atrodo, bėgi kaip graužikas rate ir nebesusigaudai, kur baigiasi vienas darbas ir prasideda kitas. O išgirdusi klausimą: „ar randate laiko sau?“, nemandagiai įsistebeiliji į klausiantįjį ir nežinai ar čia geriau bėgti ar rėkti.

Sakysite, kad tai stresas, kad jis tyko visų ir visur. Ir jūs būsite teisūs. Bet yra vienas būdas, kuris padeda man ištrūkti iš užburto rato. Kai pajuntu, kad susikaupė tiek degančių (suprask reikėjo jau atlikti vakar) darbų, kiek net paromis dirbdama nenudirbsiu, o nuo naujų reikalavimų net užgula ausis – kad ir kur bebūčiau, sustoju, užsiplikau puodelį kavos (tinka ir arbata), atokiai atsisėdu ir imu mėgautis dabarties akimirka. O jei dar yra galimybė gurkšnoti kavą lauke…
Patikėkite, po tokios čia ir dabar akimirkos pasaulis vėl įgauna spalvas, darbai nustoja deginę smegenis ir tu vėl kimbi į juos pasiraitojusi rankoves ir su dviguba jėga.

Padėk sau… išgyventi dabarties akimirką.

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *